Funkcionali sąvoka intercooler galėtų būti apibendrinta kaip „šilumokaitis“. Oras, einantis iš turbinos kompresoriaus pusės, praeina pro aliuminio arba kitokio lydinio korpusą su daugybe plonų oro kanalėlių (angl. fins), kurie padidina šilumos mainų plotą. Tuo pat metu iš išorės aušintuvą apipučia išorinė oro srovė (jei tai oro–oro tipo tarpinis aušintuvas) arba cirkuliuoja specialus aušinimo skystis (jei tai oro–skysčio sistema). Tokiu būdu šiluma iš suspausto, įkaitusio oro pernešama į aplinkos orą arba aušinimo skystį.
Dažniausias konfigūracijos tipas, kur aušinimui naudojamas lauko oras. Toks aušintuvas montuojamas priekinėje automobilio dalyje (angl. front-mount intercooler), kad į jį galėtų patekti maksimali oro srovė. Alternatyva – montavimas virš variklio (angl. top-mount), kur orui tiekti naudojamas oro aptakas (angl. hood scoop). Pagrindiniai šio varianto privalumai – konstrukcijos paprastumas ir patikimumas. Tačiau efektyvumą gali kiek riboti aukšta aplinkos temperatūra ir neidealios oro srauto sąlygos važiuojant lėčiau.
Kitas modernesnis sprendimas, kuriame suslėgtas oras vėsinamas cirkuliuojančiu aušinimo skysčiu (tam naudojamas papildomas radiatorius, siurblys ir kartais vandens rezervuaras). Toks metodas gali pasiūlyti didesnį, tolygesnį šilumokaitos efektyvumą, ypač jei aplinkos temperatūra labai aukšta arba yra mažai vietos montuoti didelio ploto oro–oro sistemai. Vis dėlto, oro–skysčio aušintuvai sudėtingesni (daugiau komponentų), tad ir kaina atitinkamai didesnė.
Automobiliui senstant arba važinėjant grubiais keliais, intercooler gali užsiteršti purvu, vabzdžiais, smulkiomis nuolaužomis, patirti fizinę žalą (akmenukai, kelio druska), o taip pat netekti sandarumo dėl korozijos. Jei pasitaiko alyvos nuotėkis iš turbinos guolių, aušintuve taip pat gali kauptis tepalo sluoksnis, mažinantis šilumos mainų efektyvumą. Visi šie veiksniai galutinai veda prie:
Todėl rekomenduojama periodiškai patikrinti intercooler švarumą, sandarumą, o esant reikalui – jį išvalyti arba pakeisti pažeistas dalis.
Kartais tarpinis aušintuvas ar su juo susiję vamzdžiai (angl. piping) gali prarasti sandarumą, atsiranda mikroįtrūkių. Tuomet dalis suslėgto oro nubyra į aplinką, o varikliui trūksta boost slėgio. Tai pasireiškia:
Nors šią problemą kartais supainioja su turbinos guolių bėdomis, realybėje pakanka patikrinti sandarumą (angl. boost leak test) ir pastebėti, ar aušintuvas ar vamzdeliai neleidžia oro.
Kai kurie automobilių entuziastai (angl. car enthusiasts) mėgsta rinktis didesnį, negu standartinis, tarpinį aušintuvą, siekdami sumažinti oro temperatūrą ir išgauti didesnę galią. Teoriškai, kuo didesnis šilumokaičio plotas, tuo geresnis aušinimo efektyvumas. Tačiau per didelis intercooler gali lemti slėgio nuostolius (angl. pressure drop) ilgesnėje oro trajektorijoje, o tai vėlgi blogina turbinos reakciją (didina turbolag). Todėl svarbu rasti subalansuotą dydį, atitinkantį variklio išvystomą boost slėgį ir eksploatacijos charakteristikas.
Be bendro nusidėvėjimo ar užterštumo, tarpinis aušintuvas gali patirti kraštutines apkrovas dėl:
Jeigu planuojate didinti variklio galią (angl. engine tuning ar remapping), rekomenduojama pagalvoti ir apie tinkamo (performance) intercooler montavimą. Sportinei ar didelio darbinio slėgio konfigūracijai skirtas tarpinis aušintuvas paprastai turi efektyvesnį kanalų išdėstymą, tvirtesnį korpusą ir didesnį šilumos mainų plotą. Toks praplėtimas apsaugo nuo heat soak efekto (kai aušintuvas iš esmės iškvepia karštyje ir nebegali pakankamai efektyviai aušinti suspausto oro), o tai itin aktualu ilgesnių apkrovų metu, pavyzdžiui, sportinėje trasoje.
Rekomenduojama kartais nuimti ir išvalyti tarpinį aušintuvą, ypač jeigu pastebėjote, kad ant jo korpuso susikaupę daug purvo, o eksploatacijos sąlygos buvo sudėtingos (dulkinos vietovės, bekelės). Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar aušintuve nėra alyvos pėdsakų, kurie rodytų turbinos guolių ar sandariklių pablogėjimą. Po išvalymo (chemija, ultragarsu ar specialia solvente) svarbu kruopščiai išdžiovinti ir patikrinti, ar sistemoje neliko užsilikusių skysčių, galinčių patekti į degimo kamerą.
Tarpinis aušintuvas (intercooler) yra daugiau nei tiesiog „dar vienas radiatorius“ variklio skyriuje. Jis atlieka vieną svarbiausių užduočių: efektyviai mažina suspausto oro temperatūrą, padidindamas to oro tankį. Rezultate – didesnis variklio efektyvumas, sklandesnis turbininis atsakas, mažesnė detonacijos rizika ir geresnė bendra galios bei emisijų pusiausvyra. Nesvarbu, ar vairuojate standartinį miesto automobilį, ar tiuninguotą bolidą, pasirūpinti tinkamu aušintuvo švarumu, sandarumu ir technine būkle tiesiog būtina. Net menkas neatsargumas gali lemti boost slėgio praradimą, išaugusias sąnaudas, o ilgainiui – rimtesnius variklio gedimus. Taigi, jei trokštate išlaikyti dinamišką vairavimą bei optimalų kuro naudojimą, nepamirškite laiku patikrinti, ar jūsų tarpinis aušintuvas vis dar dirba visu pajėgumu. Tai paprastas, bet itin svarbus žingsnis, užtikrinantis, kad jūsų turbokompresorinis variklis išliktų patikimas ir galingas kuo ilgesnį laiką.