Šiuolaikiniai turbokompresoriai susiduria su didžiuliu karščiu, kurį sukelia intensyvus išmetamųjų dujų srautas. Dėl to variklio tepalas turi būti ne tik atsparus aukštai temperatūrai, bet ir išlaikyti optimalų klampumą. Netinkamai parinkta arba seniai nekeista alyva gali prarasti reikiamas tepimo savybes, oksiduotis, tapti pernelyg tiršta ar atvirkščiai – per skysta. Kai trūksta tinkamo klampumo, sumažėja hidrodinaminė tepalo plėvelė, todėl gali pasireikšti intensyvi trintis tarp turbinos guolių bei kitų judančių variklio detalių. Ilgainiui tai veda prie metalo drožlių susidarymo, netolygaus nusidėvėjimo bei galiausiai – reikalauja brangaus remonto ar net turbinos keitimo.
Daugelis vairuotojų klaidingai mano, jog alyvos filtras yra smulkmeniškas elementas, kurio galima neskubėti keisti. Tačiau turbininiams varikliams šis komponentas įgyja strateginę reikšmę. Alyvos filtras pašalina mikroskopines metalo daleles, depozitorines nuosėdas ir kitus nepageidaujamus teršalus, kurie atsiranda degimo procese arba patenka iš aplinkos. Jei filtras nusidėvi, užkemšamas ar naudojamas per ilgai, variklio žarnelėmis cirkuliuoja užterštas tepalas. Toks pažeistas filtras gali sukelti mechaninę eroziją, padidinti trintį bei smarkiai sutrumpinti variklio tarnavimo laiką. Kokybiškas filtras pasižymi efektyvia filtravimo medžiaga (pavyzdžiui, iš sintetinių mikropluoštų), didesniu atsparumu temperatūros pokyčiams bei pakankama srauto pralaida, net ir esant padidėjusiam klampumui.
Turbinoje dažnai naudojami preciziški guoliai, kurie sukasi itin dideliais apsisukimais – kartais siekiančiais net 150 000 aps./min. Toks greitis reikalauja puikaus tepimo, antraip guoliai gali perkaisti, deformuotis arba subraižyti turbinos veleną. Hidrodinaminė alyvos plėvelė, gaunama tarp guolio ir veleno paviršiaus, veikia tarsi apsauginis sluoksnis. Bet kokie trūkiai, susiję su per mažu alyvos kiekiu, netinkamu slėgiu ar užterštu tepalu, gali lemti guolio pažeidimą. Galiausiai padidėja aksialinis laisvumas bei prasideda vibracijos, kurios, jei nebus laiku pastebėtos, iššauks didelius turbokompresoriaus mechaninius gedimus. Štai kodėl būtina laiku keisti alyvą bei užtikrinti, kad jos savybės atitiktų gamintojo nustatytus standartus.
Visų vidaus degimo variklių, o ypač turbininių, eksploatacijos metu išskiriama didelė šilumos energija. Jei sistema nėra tinkamai aušinama, tepalas gali patirti terminę perkrovą. Aukštoje temperatūroje vyksta oksidacijos procesai, kurie pamažu blogina alyvos chemines savybes: ji tamsėja, tirštėja ir netenka savo pradinio tepimo efektyvumo. Gali susidaryti dervos nuosėdos, vadinamos lakais (angl. varnish), prilimpančios prie turbininių kanalų ir guolių. Tai apsunkina turbininio rato sukimąsi, mažina efektyvumą bei pagreitina dalių koroziją. Tad reguliarus alyvos keitimas yra vienintelė išeitis, norint išvengti tokių pasekmių ir pratęsti turbininio agregato eksploatacinį laiką.
Daugelis automobilių gamintojų pateikia išsamius reikalavimus – pavyzdžiui, ACEA (European Automobile Manufacturers’ Association) klasifikacija ar API (American Petroleum Institute) standartai. Pasirenkant alyvą, svarbu atsižvelgti į reikiamą klampumo gradaciją (pvz., 5W-30, 5W-40), taip pat priedus, apsaugančius nuo putojimo, oksidacijos ar korozijos. Sintetinių bazinių alyvų naudojimas laikomas pranašesniu sprendimu, kadangi jos turi didesnį atsparumą ekstremalioms temperatūroms ir ilgiau išlaiko pirmines tepimo savybes. Tai ypač aktualu turbininiams varikliams, kur dėl greito oro suspaudimo ir degimo procesų temperatūra gali kilti staigiau nei atmosferiniuose agregatuose.
Be alyvos filtro, automobiliuose egzistuoja ir kiti filtro elementai, tiesiogiai veikiantys variklio darbo stabilumą. Oro filtras saugo degimo kamerą ir turbiną nuo dulkių, smėlio grūdelių bei kitų pašalinių dalelių, kurios galėtų pakenkti kompresoriaus sparnuotei. Degalų filtras apsaugo purkštukus bei aukšto slėgio siurblius nuo užteršimo, ypač jei eksploatuojate transporto priemonę prastesnės kokybės degalais. Net ir salono filtras, iš pirmo žvilgsnio neturintis įtakos varikliui, gali nulemti efektyvesnį aušinimo sistemos darbą (mažesnį kondensatoriaus užsiteršimą) ir palaikyti optimalų mikroklimatą, kuris teigiamai veikia bendrą automobilio eksploataciją. Taigi reguliari visų filtrų apžiūra ir keitimas – tai ne tik higiena, bet ir investicija į ilgaamžiškumą.
Viena iš pagrindinių klaidų – „pratempti“ keitimo intervalą ilgesniam laikui, nei numatė gamintojas. Nors kai kurie ekologiški ar taupymo sumetimais sukurti planai leidžia važinėti iki 20 000 km tarp alyvos keitimų, turbininiam varikliui toks intervalas gali būti pernelyg ilgas. Geriau vengti rizikos ir laikytis trumpesnių tarpų, pavyzdžiui, 10 000–15 000 km. Ypač jei automobilis dažnai eksploatuojamas trumpais atstumais mieste (vadinamosiomis stop-and-go sąlygomis) arba didelės apkrovos režimais – tarkime, vilkdamas priekabą, važinėdamas kalvotais keliais ar esant itin karštai aplinkai. Be to, nereikėtų pamiršti laiko faktoriaus: net jei per metus nenuvažiuojate daug kilometrų, alyvą vis tiek reikėtų keisti kartą per metus dėl galimos oksidacijos ir savybių praradimo.
Dar vienas praktinis patarimas, padedantis prailginti turbinos tarnavimo trukmę, – suteikti varikliui šiek tiek laiko „nusiraminti“ po intensyvaus važiavimo. Jei išjungsite variklį iškart po didelio krūvio, alyva užsilieka aukštoje temperatūroje, todėl gali susidaryti tarsus sluoksnis, vadinamas coking. Tam tikri gamintojai netgi įdiegia papildomas elektrines alyvos pompas, skirtas užtikrinti tepimo cirkuliaciją po uždegimo išjungimo. Tačiau paprastesnis metodas – tiesiog leisti varikliui kelias dešimtis sekundžių veikti tuščiąja eiga, kad turbina pamažu atvėstų, išvengdama šiluminio šoko.
Vis daugiau vairuotojų domisi chip-tuning ar kitais galios didinimo sprendimais, tačiau tokiu būdu variklis patiria dar didesnį krūvį. Turbininiam agregatui paprastai tenka suktis aukštesniuose apsukų diapazonuose, pakyla vidinės temperatūros, todėl nekokybiška alyva ir seni filtrai šiuo atveju gali tapti tikru Achilo kulnu. Jei nusprendžiate didinti arklio galias, pirmiausia privalote investuoti į kokybiškesnį tepalą, atnaujinti filtrus ir peržiūrėti aušinimo sistemos būklę. Ne veltui profesionalūs variklių specialistai pabrėžia, kad tuningas negali būti atsietas nuo tinkamų eksploatacinių priemonių naudojimo bei tikslios reguliarios techninės apžiūros.
Nors aukštos kokybės sintetinių tepalų ir filtrų naudojimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti brangesnis sprendimas, ilgalaikėje perspektyvoje tai suteikia neabejotinos ekonominės naudos. Optimaliai prižiūrimas turbokompresorius, dirbantis su švaria alyva bei patikimais filtrais, tarnauja kur kas ilgiau, o jo remonto išlaidos gali būti ženkliai mažesnės. Mažiau šansų, kad netikėtai suges variklis, o tai reiškia trumpesnę prastovą servise bei išvengtą brangų remontą. Be to, tinkama priežiūra tiesiogiai koreliuoja su efektyvesniu degalų degimo procesu, kas lemia mažesnes bendras sąnaudas ir draugiškesnį poveikį aplinkai.
Galbūt ne kiekvienas vairuotojas noriai leidžia laiką gilindamasis į tepimo sistemos subtilybes, tačiau turbininio variklio priežiūra – sritis, kur kruopštumas ir išmanymas gali lemti didžiulius skirtumus. Nuolatinis alyvos klampumo palaikymas, reguliariai atnaujinami filtrai ir gamintojo nurodytų keitimo intervalų laikymasis – visa tai padeda išvengti nežymių, bet pavojingų nusidėvėjimo procesų, kurie ilgainiui gali virsti brangių komponentų gedimais. Tinkamai prižiūrimas turbokompresorinis variklis atsidėkos ne tik ryžtingu galios rezervu, bet ir patikimu, sklandžiu veikimu ilgais kelionės metais. Taigi, sudėtingesnė priežiūra atneša pelnytą atlygį: ilgaamžiškumą, efektyvumą ir užtikrintą vairavimo malonumą.