Turbokompresoriai yra itin sudėtingi inžineriniai komponentai, kurių veikimui apibūdinti naudojama daug specializuotų terminų. Kai kurie iš jų yra plačiai žinomi, tačiau kiti – retesni ir naudojami tik profesionalų sluoksniuose. Šiame straipsnyje apžvelgsime 15 sudėtingų ir mažiau žinomų terminų, kurie susiję su turbokompresorių aerodinamika, termodinamika ir mechanika.
Aeroelastingumas – reiškinys, kai turbinos sparnuotės deformuojasi dėl aerodinaminių jėgų ir vibracijų. Tai gali sukelti struktūrinius pažeidimus, jei komponentai nėra pakankamai atsparūs termodinaminiam ir mechaniniam stresui.
Srauto ribos linija – slėgio ir oro srauto diagramos taškas, kuriame kompresorius tampa nestabilus ir pradeda pulsuoti, sukeldamas pavojingus slėgio svyravimus bei sumažindamas turbinos efektyvumą.
Histerezės efektas – reiškinys, kai turbokompresoriaus slėgio reguliavimo aktuatorius uždelsia atsaką dėl mechaninių ar terminių deformacijų, todėl valdymo sistemos tikslumas mažėja.
Užspringęs srautas – situacija, kai per turbinos ar kompresoriaus kanalą tekantis oro srautas pasiekia maksimalų įmanomą greitį (garso greitį), o tolesnis slėgio didinimas nebedidina oro srauto kiekio.
Kavitacinė erozija – žalingas reiškinys, kai dėl greitų slėgio pokyčių alyvoje arba aušinimo skystyje susidaro mikroburbuliukai, kurie sproginėdami pažeidžia metalo paviršių.
Radialinis tarpas – atstumas tarp kompresoriaus arba turbinos sparnuotės kraštų ir korpuso sienelių. Per didelis tarpas sumažina efektyvumą, o per mažas gali sukelti mechaninį kontaktą ir pažeidimus.
Reinoldso skaičius – beparametrinis dydis, kuris nurodo, ar dujų arba oro srautas turbinoje yra laminarinis, ar turbulentinis. Šis rodiklis lemia aerodinaminius nuostolius ir sistemos efektyvumą.
Termoelastinis nestabilumas – reiškinys, kai dėl nevienodo temperatūros pasiskirstymo turbokompresoriaus dalys pradeda deformuotis, sukeldamos papildomą vibraciją ir sumažindamos guolių tarnavimo laiką.
Sūkurinių bangų atsiskyrimas – turbulencinis reiškinys, kai už sparnuotės kraštų susidaro didelio dažnio sūkuriai, kurie gali sukelti nenumatytą vibraciją ir padidinti mechaninį komponentų nusidėvėjimą.
Aerodinamiškai sukeltas stabdymas – situacija, kai dėl netolygaus oro srauto kompresoriuje atsiranda turbulencija, dėl kurios sparnuotė praranda efektyvumą ir gali būti pažeista.
Sparnuotės galo greičio santykis – parametras, rodantis santykį tarp sparnuotės periferinio greičio ir įsiurbiamo oro greičio, turintis tiesioginę įtaką kompresoriaus efektyvumui.
Kompresoriaus diagrama – grafikas, kuris nurodo, kaip kompresorius veikia esant skirtingoms srauto ir slėgio sąlygoms, padedantis nustatyti optimalų darbo režimą.
Alyvos plėvės įtempimas – reiškinys, kai alyva tarp guolių ir veleno patiria didžiules apkrovas, dėl kurių gali sumažėti tepimo efektyvumas ir padidėti dilimas.
Turbinos efektyvumo kreivė – grafikas, rodantis, kaip turbinos našumas keičiasi priklausomai nuo slėgio ir dujų srauto sąlygų.
Šiluminis perkaitimas – situacija, kai po intensyvaus naudojimo turbokompresoriaus komponentai išlaiko aukštą temperatūrą, o tai gali lemti alyvos suirimo procesus, vadinamus Oil Coking.
Nors daugelis vairuotojų turbokompresoriaus darbą suvokia kaip paprastą oro suspaudimo procesą, iš tiesų ši sistema remiasi sudėtingais termodinaminiais, aerodinaminiais ir mechaniniais principais. Suprasti tokius terminus kaip Surge Line, Choked Flow ar Aeroelasticity yra būtina ne tik inžinieriams, bet ir tiuningo entuziastams, norintiems iš savo variklio išgauti maksimalų našumą. Be to, tinkamas turbinos eksploatavimas ir priežiūra gali užkirsti kelią gedimams, atsirandantiems dėl terminio perkaitimo, alyvos degradacijos ar aerodinamiškai sukeliamų vibracijų.